Taip taip taip labai labai labai ilgai laiminga niekad nebuvau. Viskas teka, plaukia, nuplaukia, viską paleidau ir yra tik čia ir dabar, tik tas nuostabus virpulys ir dalinimasis. Su viskuo visais ir visaip. Jopšikmat, niekad nemąsčiau, kad man pavyks. Kiekviena akimirka-stebuklas, rodos, visas gyvenimas-stebuklas, ir kuo toliau, akimirka po akimirkos, vieno nuo kito nebeatskiriu.
Tik vat kartais nepamirškim, kad laisvi esam, ir nelabai yra čia ko bang bang : )
o miegutukui tinka
the greenhornes-there is an end
fleet foxes-blue ridge mountains
nina simone-sinnerman
2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis
2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis
2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis
svetimas
"Vienas žmogus išvyko iš vieno čekų miestelio tikėdamasis prasigyventi. Po dvidešimt penkerių metų grįžo praturtėjęs su žmona ir vaiku. Jo motina su seserimi gimtajame miestelyje laikė viešbutį. Norėdamas jas nustebinti, jis paliko žmoną su vaiku kitame viešbutyje ir nuėjo pas motiną, kuri jo nepažino. Norėdamas pajuokauti, jis sumanė išsinuomoti kambarį. Parodė savo pinigus. Naktį motina su seserimi jį užmušė plaktuku, apvogė, o lavoną įmetė į upę. Rytą atėjo žmona ir, nieko nežinodama, pasakė keleivio vardą. Motina pasikorė, sesuo nusiskandino šulinyje. Šitą istoriją aš skaitydavau šimtus kartų. Ji buvo neįtikėtina. Kita vertus-visiškai paprasta. Kad ir kaip ten būtų, man atrodo, kad keleivis gal ir nusipelnė tokios bausmės:kam apsimetinėti?"
o man tiesiog per daug ir per mažai.
o man tiesiog per daug ir per mažai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)